Aplink Venerą vienu metu skrido du erdvėlaiviai: taip ji atrodo

Aplink Venerą vienu metu skrido du erdvėlaiviai: taip ji atrodo
Aplink Venerą vienu metu skrido du erdvėlaiviai: taip ji atrodo
Anonim

Šią savaitę aplink Venerą vienu metu skrido du kosminiai zondai, reguliariai atlikdami gravitacinius manevrus, kad padidintų greitį savo misijų metu.

Deja, abi Europos kosmoso agentūros (ESA) „Solar Orbiter“, ESA ir Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) „BepiColombo“misijos nėra skirtos Veneros tyrimui, tačiau abu erdvėlaiviai įrašė skrydį aplink planetą su pagalbinėmis kameromis.

„Solar Orbiter“nuskrido 7995 kilometrus nuo Veneros paviršiaus. Pagrindinė jo kamera nuolat nukreipta į Saulę, todėl prietaisas dideliu greičiu juodos ir baltos spalvos formatu įrašė tik skrydį aplink Venerą.

„BepiColombo“yra skirtas tyrinėti Merkurijų, todėl jo pagrindinė kamera atsidarys, kai prietaisas priartės prie šios planetos. Nepaisant to, šis zondas taip pat užfiksavo artėjimą prie Veneros.

Nepaisant menkų vaizdų, kuriuos pateikė abu erdvėlaiviai, jie vis tiek rinks svarbius mokslinius duomenis apie Veneros magnetinę ir plazminę aplinką. Mokslininkai mano, kad šios informacijos apdorojimas užtruks kelis mėnesius.

Abi transporto priemonės juda viena už kitos ir yra maždaug 575 000 kilometrų atstumu.

„Solar Orbiter“misija siekiama ištirti Saulės polinius regionus, neprieinamus iš Žemės ir kitų ekliptikos vietų. Prietaisas atliks išsamius vidinės heliosferos ir prasidėjusio saulės vėjo matavimus, taip pat atliks Saulės polinių regionų stebėjimus, kuriuos sunku atlikti iš Žemės.

„BepiColombo“misija siekiama ištirti Merkurijų. Jo metu įvyko antrasis Veneros skrydis, o pirmasis artėjimas prie Merkurijaus vyks 2021 m. Misija turėtų veikti bent iki 2025 m. Gruodžio mėn.

Tarp jo tikslų yra planetos paviršiaus sudėties, magnetinio lauko kilmės ir sąveikos su saulės vėju tyrimas, vandenilio turinčių junginių poliariniuose regionuose kartografavimas ir kitos mokslinės užduotys.

Rekomenduojamas: